Karščiavimo simptomus dažniausiai sukelia bakterinės arba virusinės infekcijos

Karščiavimas yra dažnas bakterinių ir virusinių infekcijų simptomas. Pavyzdžiui, infekcijų, sukeliančių peršalimą ir gripą, viduriavimą ir šlapimo takų infekcijas.

Karščiavimas ne tik kelia temperatūrą, bet dažnai lemia tokius simptomus kaip prakaitavimas, drebulys, kalenimas dantimis, galvos skausmas, paraudusi oda, raumenų skausmas, galvos svaigimas ir bendras silpnumas.

Karščiavimą ne visada sukelia liga. Karščiavimą taip pat gali sukelti organizmo reakcija į vaistus ar skiepus arba ilgalaikės uždegiminės ligos, pvz., reumatoidinis artritas.

Kaip karščiavimas kovoja su infekcija?

Karščiavimas yra organizmo kovos su infekcijomis ginklas.

Kūno temperatūrą kontroliuoja smegenų dalis, vadinama pagumburiu. Pagumburis yra tarsi kūno termostatas – kai esame sveiki, jis nustato normalią kūno temperatūrą, t. y. maždaug 37 °C.

Tačiau užsikrėtus infekcija imuninė sistema išskiria cheminių medžiagų, dėl kurių pagumburis kelia kūno temperatūrą. Dėl to pradedame jausti šaltį ir drebėti. Apsirengiame kuo šiltesniais drabužiais. Tai dar labiau kelia kūno temperatūrą.

Pakilusi kūno temperatūra naikina infekciją sukėlusias bakterijas ir virusus. Organizmui nugalėjus šiuos svetimkūnius, kūno temperatūra normalizuojasi.

Kada aukšta temperatūra yra pernelyg aukšta?

Normali kūno temperatūra – maždaug 37 °C, tačiau skirtingų žmonių normali temperatūra gali šiek tiek skirtis ir kisti dėl, pvz., paros laiko ir orų sąlygų.

Bendroji informacija:

  • 38–39 °C temperatūra rodo lengvą karščiavimą;
  • 40 °C ar aukštesnė temperatūra rodo stiprų karščiavimą, reikia apsilankyti pas gydytoją;
  • 42,4 °C ar aukštesnė temperatūra rodo pavojingai stiprų karščiavimą, reikalinga skubi gydytojo pagalba.

Praktinės priemonės karščiavimui mažinti

Norėdami sumažinti karščiavimo keliamą diskomfortą:

  • kuo geriau pailsėkite;
  • gerkite daug vandens, jis padės sumažinti temperatūrą ir išvengti dehidratacijos;
  • valgykite lengvą maistą, venkite kavos ir arbatos;
  • dėvėkite vėsius, lengvus drabužius ir venkite pernelyg šiltų antklodžių;
  • ant kaktos uždėkite vėsų kompresą; · galite išgerti karščiavimą mažinančių vaistų, pvz., „Nurofen“ (ibuprofeno).

Kada apsilankyti pas gydytoją?

Daugeliu atvejų dėl karščiavimo nereikėtų pernelyg nuogąstauti – per kelias dienas jis turėtų praeiti be papildomų karščiavimo mažinimo priemonių. Tačiau jei dėl kažko nesate tikri, visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Jei Jums pasireiškė kuris nors iš toliau nurodytų simptomų, nedelsdami kreipkitės gydytojo pagalbos:

  • 40 °C arba aukštesnė kūno temperatūra;
  • karščiavimas neatslūgsta po trijų dienų;
  • jaučiate mieguistumą ar kitus sąmonės sutrikimo požymius;
  • pasireiškia haliucinacijos, pykinimas, šaltkrėtis, raumenų spazmai, skauda kaklą, beria odą ar pagreitėja širdies plakimas;
  • stiprus bet kurios kūno vietos skausmas (taip pat ir stiprus galvos skausmas);
  • bet kurios kūno vietos tinimas ar uždegimas;
  • neįprastos makšties išskyros;
  • skausmingas šlapinimasis ar nemalonus šlapimo kvapas;
  • stiprus galvos skausmas ir sustingę kaklo raumenys;
  • odos bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus.

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Literatūra